Politinių pažiūrų įvertinimo metodas

Viena iš pagrindinių mūsų pulsapio užduočių yra suprasti kokios yra praktinės mūsų politikų pažiūros.

Idėja tokia – politikai balsuoja už ar prieš tam tikrus įstatymus. Jei mes tuos įstatymus perskaitytume ir įvertintume sistemiškai, galėtumėm suprasti kokias pažiūras realiai atstovauja mūsų išrinktieji.

Mes pamažu peržiūrime visus įstatymu pakeitimus ir jos įvertiname keliuose lygmenyse:

  • Ekonominis lygmuokairė ⇔ dešinė. Jei įstatymas suteikia daugiau valstybės įsikišimo, lėšų perskirstymo, didesnių mokesčių ar rinkos reguliavimo – kairė. Jei valstybės įsikišimas mažinamas, rinka liberalizuojama, privatizuojama – dešinė.
  • Kontrolės lygmuokontrolė ⇔ laisvė. Nauji apribojimai, pareigos, baudos, asmenų ar verslo stebėjimas, sekimas – kontrolė. Šių dalykų mažinimas – laisvė.
  • Piliečių lygmuoglobėjiškumas ⇔ autonomija. Ši skalė reikalinga papildyti kontrolės lygmenį. Globėjiškumas – valstybė imasi apsauginės, rūpinimosi rolės. Moterų teisių, mažumų, gyvūnų apsauga. Kontrolė, bet su globėjiškumo piliečiams paskirtimi. Autonomija – valstybė žengia atgal, pasitiki piliečiais.
  • Tarptautinis lygmuonacionalizmas ⇔ kosmopolitanizmas. Nacionalinis suverenitetas, vietiniai interesai prieš ES integraciją, atvirumas migracijai, tarptautinių įsipareigojimų vykdymas.

Kiekvienas įstatymo pakeitimas gali būti įvertintas pagal šiuos lygmenis. Susumavus politikų balsavimus už arba prieš, ilgame laikotarpyje galime matyti, kaip išryškėja jų pažiūros.

Pavyzdžiui elektros energetikos rinkos liberalizavimas įvertintas taip:

  • Ekonominis lygmuo. Įvertinimas: 1
    • Skatinama rinkos konkurencija, nepriklausomų tiekėjų plėtra, dinamiškų kainų sutartys — dešinioji rinkos logika
  • Kontrolės lygmuo. Įvertinimas: 1
    • Vartotojai gauna daugiau laisvės: laisviau renkasi tiekėją, nutraukia sutartį, pasirenka kainų modelį.
  • Piliečių lygmuo. Įvertinimas: -1
    • Valstybė traukiasi iš reguliuotojo vaidmens, pasitiki vartotojų gebėjimu patiems rinktis rinkoje.
  • Tarptautinis lygmuo. Įvertinimas: 1
    • Integracija į ES elektros energijos rinką, tiekėjų konkurencija tarpvalstybiniu lygiu.

Kitas pavyzdys, Baltarusijos investicijų sutarties denonsavimas įvertintas taip:

  • Ekonominis lygmuo. Įvertinimas: 0
    • Ne vidaus ekonomikos klausimas — grynai geopolitinis sprendimas, ekonomiškai neutralus.
  • Kontrolės lygmuo. Įvertinimas: -1
    • Sąmoningai ribojamos investavimo galimybės su agresorėmis valstybėmis — valstybė stiprina kontrolę saugumo sumetimais.
  • Piliečių lygmuo. Įvertinimas: 1
    • Valstybė tvirtina šalies saugumą ir piliečius nuo rizikingų ekonominių ryšių su priešiška valstybe.
  • Tarptautinis lygmuo. Įvertinimas: -1
    • Nacionalinio saugumo prioritetas prieš tarptautinius investicinius įsipareigojimus.

Taip įvertinus pakankamai Seimo balsavimų galima sudaryti vidurkius, ir analizuoti, kurie seimo nariai dažniau balsuoja į tam tikrą pusę.

Visus iki vieno įstatymus įvertinti tiksliai ir objektyviai nėra lengva. Ypač skirtumas tarp kurio nors lygmens (-1, +1) ir neutralaus vertinimo (0) gali būti labai mažas. Tačiau įvertinus kelis tūkstančius balsavimų, netikslumai išsilygina ir politikų pažiūros vis tiek išryškėja.

Kita tikslumo problema – tikrosios pozicijos slėpimasis po oponavimu. Tai ypatingai reikšminga kontrolės-laisvės skalei. Dauguma Seimo sprendimų natūraliai yra daug labiau reguliuojantys nei laisvinantys, vis dėl to įstatymai skirti kontrolei. To pasekoje, opozicijos atstovai balsuojantys prieš, dažnai gali išryškėti kaip laisvesnių pažiūrų.

Visa tai stebėsime jau analizuojant duomenis, bandysime vertinti, suprasti ir paaškinti.


Posted

in

Tags: